Tarnybos veiklos politika.
Gyvūnų gerovės tarnybos „PIFAS“ (toliau tekste – Tarnyba) veiklos politika apima Tarnybos poziciją ir tam tikrų žmogiškųjų veiksmų, susijusių su gyvūnais, vertinimą. Keičiantis tradicijoms, socialiniams reiškiniams ir technologijoms, šie vertinimai gali kisti. Tarnybos veiklos politika yra nuolat peržiūrima ir, esant reikalui, koreguojama bei pildoma.
Principai ir įsitikinimai
Tarnybos misija – saugus ir darnus ryšys tarp žmonių ir gyvūnų. Mes manome, kad šis siekis yra įgyvendinamas grindžiant jį humanizmu, visapusiškai keičiant žmonių požiūrį į visus gyvūnus ir atstovaujant abiejų pusių interesus.
Savo tikslus Tarnyba siekia įgyvendinti per švietimą, humaniško požiūrio ir veiksmų propagavimą, bendradarbiavimą su atsakingomis institucijomis priimant ir įgyvendinant šiuolaikinius įstatymus, taisykles, reglamentuojančius gyvūnų gerovę, bendradarbiavimą su įvairiomis kitomis įstaigomis bei organizacijomis, ir mūsų rėmėjus ir partnerius, atstovaujančius Tarnybos politiką visuomenėje.
Gindama gyvūnus nuo kančių ir žiaurumo, kuriuos sukelia žmogaus veiksmai, Tarnyba neskatina ir nepalaiko jokio smurtavimo žmonių atžvilgiu vardan gyvūnui jau padarytos žalos. Mes aktyviai skatiname atsakingas įstaigas rimtai ir atsakingai reaguoti į smurto prieš gyvūnus atvejus ir nustatyti griežtas bausmes žmonėms, kurie sukėlė skausmą ir kančias gyvūnui. Bet kokia praktika, paremta smurtu prieš žmogų, daro esminę žalą humaniškumo skatinimui, humaniškesnės ir pareigingesnės visuomenės kūrimui.
Siekdama savo tikslų, Tarnyba laikosi sąžiningumo, nešališkumo, profesionalumo ir dorumo principų.
Savo veikloje Tarnyba daugiausiai dirba su naminiais gyvūnais kompanionais – šunims ir katėms, tačiau mes atstovaujame visus gyvūnus, kuriems reikia pagalbos, kurie buvo ar yra skriaudžiami, kurių laikymo sąlygos neatitinka biologinių gyvūno sąvybių ir kt.(toliau tekste –gyvūnai).
1. Naminio gyvūno įsigyjimas ir laikymas.
1.1. Tarnyba mano, kad gyvūnas yra asmeninė jo savininko nuosavybė, kurią būtina įteisinti ir ja atsakingai rūpintis įstatymų ir teisės aktų numatyta tvarka (užregistruoti, mokėti nustatytus mokesčius, skiepyti, užtikrinti, kad gyvūnui būtų suteikta veterinarinė priežiūra, kad gyvūnas nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių
ir interesų, nesužeistų kitų gyvūnų ir kt.).
1.2. Tarnybos nuomone, kiekvienas asmuo, norintis įsigyti gyvūną, privalo objektyviai ir sąžinigai įvertinti savo finansines ir fizines galimybes, laiko išteklius, asmenines savybes, savo ar savo šeimos gyvenimo aplinkybes, ypač atsakomybės ir pareigos jausmą. Tik atsakingai įvertinus visas šias aplinkybes, galima priimti teisingą sprendimą kokios rūšies, amžiaus ar veislės gyvūnas yra tinkamas laikyti.
1.3. Tarnyba mano, kad gyvūno įsigijimas reiškia ilgalaikį įsipareigojimą, rūpinimąsi juo ne vienerius metus, užtikrinant tinkamą jo priežiūrą ir gerbūvį iki gyvūno gyvenimo pabaigos.
1.4. Tarnyba pasisako prieš tai, kad gyvūnai būtų įteikiami kaip dovanos ar staigmenos, be būsimojo savininko žinios ir pritarimo. Gyvūno įsigijimas privalo būti rimtai apgalvotas būsimų jo savininkų, o ne trečiųjų asmenų sprendimas.
1.5. Tarnyba pasisako prieš bet kokį gyvūno laisvės atėmimą ar jos suvaržymą, kuris gali sukelti gyvūnui kančias.
1.6. Tarnyba mano, kad gyvūnų laikymas daugiabučiuose namuose turi būti leidžiamas, išskyrus tuos atvejus, kai:
a) gyvūno savininkas leidžia gyvūnui gadinti namo gyventojų nuosavybę ir turtą, kelti grėsmę žmonių sveikatai, gyvybei, trikdyti ramybę ir viešąją rimtį, kai savininkas nesutvarko gyvūno priterštos aplinkos;
b) savininkas šiurkščiai pažeidžia gyvūnų laikymo taisykles, įstatymus;
1.7. Siekiant užtikrinti gyvūno gerbūvį, jam turi būti suteiktos penkios pagrindinės laisvės (teisės):
- teisė nejausti alkio ir troškulio;
- teisė nejausti nepatogumo;
- teisė nejausti baimės ir nerimo;
- teisė nejausti skausmo, nebūti sužeistam ir nesirgti;
- teisė išreikšti normalų elgesį.
1.8. Tarnyba skatina gyvūno įsigyjimą iš atsakingose įstaigose (Lietuvos kinologų draugija, Lietuvos felinologų draugija „Bubastė“) registruotų veisėjų arba patikimų gyvūnų prieglaudų, gyvūnų globos ir gerovės organizacijų.
1.9. Tarnyba nerekomenduoja gyvūno įsigyjimo gyvūnų parduotuvėse, prekybos centruose, turgavietėse dėl šių pagrindinių priežasčių:
a) tokiu būdu pardavinėjami gyvūnai patiria stresą, kuris gali neigiamai paveikti jo fizinės ir psichinės sveikatos būklę;
b) toks prekybos gyvūnais būdas skatina impulsyvų, laikiną norą įsigyti gyvūną, nesiekiant objektyviai įvertinti pirkėjo atsakomybės dėl ilgalaikio įsipareigojimo ir turimų sąlygų, užtikrinti reikiamą tolimesnę gyvūno priežiūrą;
c) gyvūnai įsigyjami iš neaiškių pardavėjų, neturinčių šiai veiklai reikalingų dokumentų, negalinčių garantuoti geros parduodamų gyvūnų psichinės ir fizinės sveikatos būklės.
2. Registracija ir ženklinimas
2.1. Tarnybos nuomone, gyvūnų registracija bei ženklinimas yra būtini siekiant, kad gyvūno savininkas prisiimtų visą atsakomybę už gyvūno gerbūvį ir kontrolę.
2.2. Tarnyba mano, kad šiuo metu kai kuriuose Lietuvos miestuose vykdoma gyvūnų registracija ir jų ženklinimas mikrochema atlieka naudingą funkciją, tačiau ji nėra tinkamai skatinama, gyvūnų savininkus registruoti ir ženklinti gyvūnus dažnai atbaido nepagrįstos tolimesnės rinkliavos už gyvūno laikymą daugiabučiuose namuose.
2.3. Tarnyba tiki, kad efektyvi gyvūnų ženklinimo ir registracijos sistema padėtų nustatyti valkataujančių, benamių gyvūnų savininkus, išsiaiškinti gyvūnų išmetimo į gatvę, žiaurumo ir kitus neleistus atvejus.
3. Chirurginės, kosmetinės operacijos
3.1. Tarnyba prieštarauja žemiau išvardintoms kosmetinėms chirurginėms operacijoms, siekiant pakeisti natūralią gyvūno išvaizdą arba kitais, su gydymu nesusijusiais tikslais. Šios procedūros nesuteikia gyvūnams jokios naudos ir yra žalingos jų gerbūviui bei sveikatai:
- uodegų kirpimas;
- ausų trumpinimas;
- balso stygų pašalinimas;
- nagų pašalinimas;.
3.2. Tarnyba palaiko nuomuonę, kad išimtys gali būti taikomos, kai veterinarijos gydytojas mano, jog su gydymu nesusijusios procedūros yra būtinos dėl veterinarinių sanitarinių priežasčių ar konkretaus gyvūno labui;
4. Gyvūnų dresavimas, naudojimas renginiuose ir pramogoms
4.1. Tarnyba mano, kad visi savininkai turėtų mokyti savo šunis bendro paklusnumo.
4.2. Tarnyba pasisako tik už teigiamu skatinimu paremtus gyvūnų dresūros ir auklėjimo metodus. Mes pasisakome prieš bet kokius dresūros ir auklėjimo metodus, sukeliančius ar galinčius sukelti gyvūnams skausmą, kančią ar nepatogumą.
4.3. Tarnyba pasisako prieš bet kokį sąmoningą gyvūnų agresijos skatinimą.
4.4. Tarnyba pasisako prieš gyvūnų buvimą masinėse žmonių susibūrimo vietose ir įvairiuose renginiuose, jeigu gyvūnai jaučia psichologinį diskomfortą, nėra užtikrinta tinkama jų priežiūra, gyvūnai yra erzinami, verčiami dirbti, dalyvauti šou programose ilgas valandas bei dalyvauti gyvūnų drabužių madų šou renginiuose, nes dėl to jie patiria stresą ir psichologines kančias.
4.5. Tarnyba pasisako prieš masinius žmonių apsilankymus gyvūnų laikymo vietose, kai tokie apsilankymai gyvūnams kelia baimę ir stresą.
4.6. Tarnyba pasisako prieš bet kokias gyvūnų kovas ar kitus panašius renginius, turint tikslą demonstruoti kovas tarp gyvūnų. Tokios kovos yra nepateisinamos, sukeliančios stiprų psichologinį ir fizinį skausmą verčiamiems jose dalyvauti gyvūnams.
4.7. Tarnyba pasisako prieš tai, kad gyvūnai būtų dovanojami kaip prizai, parduodami aukcionų metu. Tokių gyvūnų likimas ir gerbūvis nėra užtikrinamas, vėliau jų dažnai atsisakoma.
5. Šunų rišimas / šunys, kaip apsaugos priemonė
5.1. Tarnyba skatina laikyti šunis tokiomis sąlygomis, kurios netrukdytų jiems laisvai judėti ir normaliai elgtis.
5.2. Tarnyba pasisako prieš šunų judėjimo laisvės apribojimą fiksuoto ilgio grandinės ar virvės pagalba, nuolatos jį laikant pririštą prie prie būdos, pastato ar kito nejudančio objekto. Taip laikyti šunį yra nehumaniška, pavojinga žmonėms ir pačiam gyvūnui. Tokie šunys mažai laksto, nėra vedžiojami, jiems dažnai tenka kęsti netinkamą oro temperatūrą. Jie turi ėsti, miegoti, tuštintis ir šlapintis vienoje ribotoje vietoje. Tokiu būdų laikomas šuo patiria didžiulę psichologinę ir fizinę žalą, paprastai jis tampa nervingu, neramiu ir agresyviu. Pririštas šuo tampa nemokančiu bendrauti, jie saugo savo teritoriją ir nesugeba atskirti kur yra tikra grėsmė, o kur šeimos draugas ar kaimynų vaikas.
5.3. Tarnyba pasisako prieš tai, kad sarginiai šunys būtų laikomi nuolatos pririšti ir atliktų vien nuosavybės ar asmens apsaugos funkciją. Pririšti šunys negali sustabdyti įsibrovėlių. Tokiu atveju jie gali tik loti. Tinkama išeitis gali būti laikinas šuns pririšimas ant nustatyto ilgio bėgelio (jei reikalingas sarginis šuo teritorijos apsaugai), nes tai suteiktų šuniui daugiau erdvės. Geriausi sarginiai šunys yra tie, kurie yra tinkamai dresuojami apsaugos funkcijoms atlikti, gyvena namuose ir su jais elgiamasi kaip su šeimos nariais.
6. Gyvūnų prekyba / laikymas parduotuvėse ir kitose viešosiose vietose
6.1. Tarnyba pasisako prieš gyvūnų prekybą gyvūnų parduotuvėse, turgavietėse, pagal skelbimus ir kitokiais neatsakingais komerciniais būdais. Tokiais atvejais pelno siekimas yra svarbiau nei tinkamos gyvūnų priežiūros užtikrinimas, kuris neigiamai įtakoja laikomų gyvūnų gerovę. Be to, kasmet šalyje yra sunaikinama tūkstančiai benamių gyvūnų, kuriems nėra galimybės surasti naujų namų, nes gyvūnų yra per daug. Komercinis gyvūnų veisimas, siekiant tik pelno, skatina benamių gyvūnų skaičiaus augimą ir riboja jiems tinkamų laikymo sąlygų užtikrinimo galimybę, nes dėl masinio ir neatsakingo komercinio gyvūnų veisimo kasdien atsirandančius šimtus benamių gyvūnų, prieglaudos yra priverstos laikyti tokiose nepriimtinose sąlygose kaip narvų perpildymas, laikymas netinkamose ir nehigieniškose patalpose, negaunant pakankamai maisto, reikiamos veterinarinės priežiūros ir be jokių socialinių sąlygų, leidžiančių išreikšti gyvūnams normalų elgesį.
7. Benamiai gyvūnai ir jų populiacijos kontrolė
7.1.Tarnyba yra įsitikinusi, kad gyvūnų sterilizacija padeda mažinti gyvūnų atsisakymą, mažinti ir kontroliuoti benamių gyvūnų populiaciją.
7.2.Tarnyba mano, kad visi gyvūnai (išskyrus veisimui atsakingose organizacijose registruotus gyvūnus), kurių savininkai negali, ar nesiima reikiamų priemonių, užtikrinti atsakingos jų priežiūros rujos metu, turėtų būti sterilizuojami.
7.3. Benamių gyvūnų skaičius šalyje yra daug didesnis, nei juos priglausti pageidaujančių atsakingų naujų savininkų. Tai veda prie to, kad tūkstančiai gyvūnų kasdien kenčią gatvėse badą ir benamystę arba yra sugaunami gyvūnų kontrolės tarnybų ir sunaikinami. Tarnyba skatina namuose laikomų kompanioninių gyvūnų sterilizaciją, spręsti augintinių elgsenos ar kitas su jais susijusias problemas, kuris daugelio atveju veda link gyvūnų atsisakymo.
7.4.Tarnyba taip pat pasisako už tai, kad gyvūnų gaudymo ir kontrolės tarnybos, gyvūnų globos ir gerovės organizacijos, gyvūnų globos namai privalomai sterilizuotų naujiems savininkams atiduodamus gyvūnus (išskyrus tuos atvejus, kai neįmanoma to padaryti dėl amžiaus ar sveiktaos priežasčių) bei skatintų tai daryti visuomenės narius. Mes skatiname bendradarbiavimą tarp gyvūnų globos organizacijų ir veterinarijos gydytojų, įgyvendinant sterilizacijos programas ir kitus humaniškus sprendimus, susijusius su benamių gyvūnų populiacijos mažinimu.
7.5.Tarnyba pasisako už tai, kad šiuo metu šalyje egzistuojanti benamių gyvūnų gaudymo, globos ir kontrolės sistema būtų reorganizuota į efektyvią ir tinkamai finansuojamą sistemą.
7.6.Šios sistemos darbuotojai turėtų būti atsakingi, sąžiningi, humaniški, patyrę. Mes pasisakome prieš benamių gyvūnų gaudymo ir globos veiklą, siekiant iš jos pasipelnyti privatiems asmenims.
7.7.Tarnyba mano, kad gyvūnų veisimas turi būti registruojamas, kontroliuojamas, apskaitomas ir tikrinamas.
7.8.Tarnyba mano, kad atsakingas veisėjas yra tas, kuris neveisia gyvūnų be pagrįstos priežasties, turi visas reikiamas žinias, reikalingas gyvūnui veisimui, tinkamai rūpinasi veisiamų gyvūnų ir jų jauniklių fizine bei pshichologine sveikata, veisia gyvūnus tik tuomet, kai prieš tai yra gavęs pakankamai prašymų įsigyti būtent jo veisiamus gyvūnus ir atsakingai vertina ar jo veisiamų gyvūnų pageidaujantys asmenys turi tinkamas finansines ir fizines galimybes, laiko išteklius, asmenines savybes, savo ar savo šeimos gyvenimo aplinkybes auginti jo veisiamą gyvūno rūšį ar veislę.
7.9.Tarnyba pasisako prieš bet kokį neatsakingą, ypač neveislinių gyvūnų veisimą, kas žymiai didina kasmet į prieglaudas patenkančių benamių gyvūnų skaičių, kur jie yra sunaikinami. Gausus ir netinkamas šunų ir kačių dauginimasis yra pagrindinė nepageidaujamų, valkataujančių ir benamių gyvūnų atsiradimo priežastis. Tuo pačiu, netinkamas veisimas sukelia kančias ne tik patelėms - motinoms, bet ir jų palikuonims. Ankstyvas palikuonių atskyrimas nuo motinų turi neigiamų pasekmių ir jiems, ir motinoms. Jaunikliai patiria stiprų stresą dėl ankstyvo motinos netekimo ir staigaus aplinkos pasikeitimo, juos perduodant naujiems šeimininkams. Patelėms, anksti netekusioms jauniklių, vystosi eklampsija, mastitai, jos patiria stiprų stresą, skausmą, sukeliamas pavojus jų sveikatai. Neatsakingas gyvūnų veisimas dažnai turi neigiamą įtaką gyvūnų sveikatai ir jų gyvenimo kokybei.
7.10. Tarnyba tiki, kad naudojant šiuolaikinius nuskausminimo ir anestezijos metodus, chirurginė gyvūno sterilizacija yra saugus, efektyvus ir humaniškas būdas išvengti nepageidaujamo ir nekontroliuojamo gyvūnų dauginimosi. Atsižvelgiant į medicinines ir elgsenos ypatybes, patelėms turėti jauniklių iki sterilizacijos operacijos nėra būtina.
8. Benamės (sulaukėjusios) katės
8.1.Tarnyba mano, kad siekimas sumažinti benamių kačių populiaciją, jas gaudant ir naikinant, yra antihumaniškas ir visiškai nesprendžia problemos dėl daugelio priežasčių, įskaitant „vakuumo efektą“, didėjantį išlikusių nesugautų kačių prieauglį, atsisakytų augintinių išmetimą į gatves. Didžiąją benamių kačių populiacijos dalį sudaro sulaukėjusios katės, kurios gimė ir užaugo lauke arba išmestos į gatvę naminės katės, per ilgą laiką praradusios ryšį su žmonėmis, kurios dėl savo temperamento nebegali adaptuotis gyvenimui namuose ar žmonių šeimoje, tačiau veterinariniu požiūriu yra sveikos.
8.2. Tarnyba tiki, kad programa „Sugauk - Sterilizuok - Paleisk“ (SSP) yra vienintelis humaniškas būdas benamių kačių populiacijai mažinti, neperpildant prieglaudų ir nepasmerkiant "išgelbėto" gyvūno eutanazijai arba "kalėjmui" prieglaudoje visą likusį gyvenimą.
8.3. Tarnyba neskatina sulaukėjusių kačių laikymo narvuose, turint tikslą jas jaukinti, tai sukelia gyvūnui didelį psichologinį stresą ir daro žalą gyvūnui. Moksliškai įrodyta, kad laukinius kačiukus galima jaukinti iki aštuonių savaičių amžiaus, kad jie mėgautusi žmogaus draugija ir būtų tinkami gyventi namuose. Tarnyba ragina gyvūnų globos organizacijas, vykdančias SSP programą, kiek įmanoma greičiau grąžinti kates po operacijos į tą pačią teritoriją, kurioje jos buvo sugautos. Ilgas kačių laikymas narvuose sukelia begalinį stresą pagautoms katėms, kas labai įtakoja jų psichologinę ir fizinę gerovę. Katėms, išgyvenančioms ilgalaikį stresą, po operacijos sunkiai gyja žaizdos, todėl tokiu būdu sukeliamas pavojus gyvūno sveikatai ir gyvybei.
9. Laukinių gyvūnų laikymas
.
9.1. Tarnyba mano, kad laukiniai gyvūnai visiškai nėra tinkami laikyti kaip naminiai gyvūnai. Laikyti laukinį gyvūna galima tik pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus ir tvarką.
10. Eutanazija
10.1.Gyvūnų eutanazija yra pripažinta daugelio gyvūnų globos ir gerovės organizacijų, tame tarpe ir Tarnybos, kaip tinkamas ir humaniškas būdas siekiant baigti kenčiančio gyvūno fizinę kančią. Eutanazija taip pat gali būti taikoma nutraukiant gyvybes gyvūnų, kurie turi rimtų elgsenos sutrikimų, įskaitant agresiją, ir negali būti atiduodami į naujus namus dėl keliamo pavojaus žmonių ar kitų gyvūnų sveikatai ir gyvybei.
10.2.Tarnyba savo veikloje netaiko eutanazijos sveikiems gyvūnams.
10.3.Tarnyba supranta, kad šiuo metu eutanazijos netaikymas sveikiems gyvūnams visose šalyje veikiančiose gyvūnų gaudymo, gyvūnų globos įstaigose ir organizacijose bei gyvūnų globos namuose yra labai ginčytinas dalykas. Miestuose veikiančios ir benamių gyvūnų gaudymo paslaugas atliekančios įstaigos privalo priimti visus gatvėse klajojančius benamius arba savininkų atsisakytus gyvūnus, tačiau jos neturi pakankamai vietos visiems gyvūnams, kuriems reikia prieglobsčio, ir galimybės juos laikyti, kol jiems bus surasti nauji savininkai. Tarnyba ar kitos nevyriausybinės gyvūnų globos organizacijos ir gyvūnų prieglaudos, netaikančios sveikiems gyvūnams eutanazijos, laiko gyvūnus kol jiems bus surasti nauji savininkai, tačiau dėl didelio benamių gyvūnų, kuriems reikalingas prieglobstis, skaičiaus jos taip pat neturi pakankamai vietos priglausti visų gyvūnų, todėl privalo atsisakyti priimti gyvūnus.
Siekdama sukurti šalyje socialinę aplinką, kur visuomenės narių, pageidaujančių įsigyti gyvūnus iš prieglaudų ir gyvūnų globos organizacijų, skaičius būtų beveik atitinkamas benamių gyvūnų skaičiui, Tarnyba propaguoja ir skatina įvairius būdus, įskaitant švietimą, gyvūnų sterilizaciją / kastraciją, atsakingą gyvūnų įsigyjimą, gyvūnų registraciją ir ženklinimą, gyvūnų įsigyjimą iš prieglaudų ir gyvūnų globos organizacijų, komercinio gyvūnų veisimo ir pardavimo stabdymą ir kontrolę, gyvūnų gerovės įstatymų, gyvūnų laikymo taisyklių vykdymą ir kontrolę, pagalbą, sprendžiant gyvūnų elgsenos problemas, skleidžiant informaciją apie rastus ir dingusius gyvūnus.
10.4. Tarnyba pasisako už tai, kad eutanaziją turi atlikti tik veterinarijos gydytojai ar kiti specialiai apmokyti asmenys. Procedūra turi būti atliekama naudojant tokius metodus, kurie sukelia gyvūnui greitą sąmonės netekimą, nesukeliant skausmo ir kančios. Mes esame prieš bet kokius eutanazijos metodus ir būdus, kurie yra antihumaniški, sukeliantys gyvūnams skausmą ir kančią.
