Nikutės laiškas iš naujų namų.
2010-02-06Sveiki, jau beveik savaitę džiaugiamės nauju namų gyventoju - Nika. Jai adaptaciją apsunkino mažieji draugai-vaikai, kurie ją labai myli ir savo meilę išreiškią garsiais šūksniais ir dažnais apkabinimais.
Taigi vos atvykus į namus ji pasislėpė už sofos, nes ją pasitiko baisus speigimas iš laimės, o vos tik ji pabandė iškišti galvą iš už sofos, vėl dvi galvelės cypdamos puolė ja džiaugtis. Na bet nieko, per dvi paras Nika apsiprato, šūksniai nurimo, ji ėmė žaisti, ėsti, užsimezgė bendravimas, labai gražiai ji pasistiebusi viena letena prašė žalios mėsos, kurią pjausčiau. Nika surado sau saugią vietelę - pas vyriausią mergaitę ant spintos už didelių rėmelių, kur jos visai nesimato, jau buvo strioko, kad Nika dingo :) O šiandien ėjau šerti šuns ir Nika pati išbėgo į lauką (nors kai anksčiau bandžiau išleisti, tai nėjo) ir apibėgus namą dingo. Na bet greit atsirado, matyt toli ir nebuvo nubėgusi, visą laiką po mašina turbūt buvo, o aš jos ėjau toliau ieškoti.
Perskaityta: 411
