LT      EN

Trys savanorės, veterinarės ir draugės - Ramunė, Giedrė ir Vilma

2014-09-21 Savanorių istorijos

 

Jei „Pifo“ globotiniai galėtų prabilti, jie paantrintų, kad paprasčių paprasčiausias prisilietimas ir švelnumas - geriausias vaistas, tačiau yra daugybė atvejų, kai gyvūnams reikia veterinaro konsultacijų ir pagalbos.

Be veterinarų paramos  ir pritariamojo žodžio neįsivaiduojamos ir  „Pifo“ visuomeninės, pilietinės akcijos. Šį kartą kalbinome „Pifo“ organizuojamose kačių kastracijos akcijose aktyviai dalyvaujančias savanores Vilmą Zigmantaitę, Ramunę Grigalevičiūtę ir Giedrę Vokietytę - tris drauges veterinares iš LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvulių klinikų.

asmeninio archyvo fotoGiedrė, auginanti priglaustą katiną: „Įkvėpimas savanoriauti gimsta iš noro padėti ir šis noras yra kiekviename iš mūsų“

Paklaustos apie tai, kodėl pasirinko veterinaro profesiją, savanorės pabrėžė, jog tai kilni profesija, kuri skatina tobulėti, domėtis, o kiekviena diena atrodo kaip iššūkis. Visas atvedė pašaukimas - gyvūnui ir medicinai, o didžiausias džiaugsmas - pasveikę pacientas. Vilma, daugiausiai dirbanti su arkliais, ypač džiaugiasi, kai operuoti gyvūnai demonstruoja puikius pasiekimus sporte, o Giedrė, kuri šiuo metu studijuoja veterinarinės chirurgijos rezidentūroje dar vertina ir galimybę dalyvauti studentų mainuose.

„Gyvūnas - geriausias žmogaus draugas, pagalbininkas ir maitintojas, todėl privalu rūpintis ir jų sveikata, ir gerove“, - teigia jau šešerius metus vėžlį Harį  auginantį Ramunė. asmeninio archyvo foto

Kaip ir kiekviename darbe ar studijose, taip ir veterinarijoje, yra sunkioji pusė. Mokslus kremtanti Giedrė teigia, kad studijos reikalauja daug energijos ir kantrybės, ypač studijuojant skirtingas gyvūnų rūšis. Vilmai sunkiausia, kai į klinikas patenka gyvūnas, kuriam padėti mažai kuo gali ir jis net po ilgų gelbėjimo naktų ir dienų vis tiek nugaišta. Tuo tarpu Ramunė, atskleisdama veterinaro darbo sunkumus, pabrėžė, jog čia nėra darbo laiko, gyvūnas nesirenka kada sirgti, dažnai tenka greitai reaguoti skubiais, sudėtingiems atvejais. Kita vertus, Giedrės nuomone, tai pačios įsimintiniausios akimirkos.

Vilma, auginanti katę Širšę, rastą prie klinikų ir šunį Čilė, priglaustą iš prieglaudos: „Veterinaro darbas yra pasiaukojimas kiekvieną dieną, naktį, rytą, savaitgaliais, švenčių dienomis, visus metus ir tai veža!!!“


Dirbdamos kartu, Giedrė, Ramunė ir Vilma ir savanoriauja kartu. Nors pirmąsias savanoriško darbo akcijas merginų tandemas prisimena kaip  iššūkį (Giedrei tai buvo pirmosios operacijos, Vilmą  apkandžiojo laukinės asmeninio archyvo fotokatės), jas visas tai įkvėpė padėti dar labiau, tad šiandien jos „Pifo“ akcijų metu dalinasi savo vertingomis žiniomis, moko studentus arba rajono veterinarijus gydytojus, kaip teisingai atlikti operaciją, sudaro galimybes žmonėms mažiau mokėti už gyvūnų operacijas. 

Mums visada pravers papildomos rankos. Prisijunk prie mūsų!
Tapk savanoriu
Suteik benamiui gyvūnui laikinus namus
Tapk globėju
Negali priglausti gyvūno? Skirk gyvybiškai svarbią finansinę paramą jų priežiūrai
Paremti