Dažniausiai užduodami klausimai dėl augintinių ženklinimo
2016-01-14
Patarimai apie šunų ir kačių laikymą
Nuo 2016 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo privalomas pasiutligei imlių gyvūnų augintinių ženklinimas mikroschema ir registravimas valstybiniame Gyvūnų augintinių registre. Atsakome į dažniausiai užduodamus klausimus.
Kokius augintinius privaloma ženklinti ir registruoti? Privaloma ženklinti ir registruoti šunis, kates ir šeškus, nes būtent šios rūšys yra imlios pasiutligei.
Kodėl reikia ženklinti ir registruoti? 1. Ženklinimas užtikrina beprižiūrių gyvūnų gerovę ir apsaugą bei prisideda prie bešeimininkių gyvūnų populiacijos mažinimo Reikalavimas ženklinti augintinius užtikrina, kad daug daugiau į prieglaudas patekusių gyvūnų yra grąžinami namo ir mažiau jų yra numarinama. 2. Ženklinimas prisideda prie pasiutligės kontrolės Pasiutligei imlių augintinių ženklinimas būtina sąlyga jų skiepijimo nuo pasiutligės kontrolei. Pasiutligė laikoma viena iš svarbiausių ir pavojingiausių gyvūnų žmonėms perduodamų ligų pasaulyje. Todėl būtina tirti kiekvieną naminio ar laukinio gyvūno įkandimo atvejį. Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos OIE duomenimis, kasmet pasaulyje nuo šios pavojingos ligos miršta beveik 40 tūkstančių žmonių, Europoje – 50. Lietuvoje per pastaruosius 40 metų pasiutligės virusu užsikrėtė ir nuo jo mirė 10 žmonių. Septynis iš jų apkandžiojo laukiniai, o tris – naminiai gyvūnai. 2015 m. lapkričio pabaigoje užfiksuotas atvejis Dysnos kaime (Didžiasalio sen., Ignalinos r.), kai pasiutlige serganti lapė apkandžiojo voljere laikomą šunį. Šuo nebuvo vakcinuotas nuo šios pavojingos ligos, todėl teko jį užmigdyti, o žmonėms – skiepytis nuo pasiutligės. Kasmet nuo naminių augintinių įkandimų Lietuvoje nukenčia apie 6000 žmonių. Beveik 25 proc. nukentėjusiųjų yra vaikai iki 15 metų, t.y. mažiau galintys apsiginti gyventojai. Per du pastaruosius metus Lietuvoje skiepų kursas nuo pasiutligės buvo taikomas 7043 asmenims. 3. Ženklinimas užtikrina gyvūno savininko nuosavybės teisę į gyvūną Neidentifikavus augintinio nėra galimybės įrodyti, kad būtent jūs esate savo augintinio savininkas ir, kad augintinis priklauso būtent jums. Yra labai daug savo išvaizda vienų į kitus panašių gyvūnų, todėl augintinio paženklinimas ir registravimas yra būtina teisės į augintinį įrodymo sąlyga. 4. Ženklinimas užtikrina gyvūno savininko atsakomybės prisiėmimą už laikomą augintinį ir jo gerovę Atsitikus nelaimei, kai dėl kito savininko augintinio veiksmų nukenčia jūsų gyvūnas, jums artimi žmonės ar jūsų turtas, atsakomybę už padarytą žalą turėtų prisiimti to gyvūno savininkas. Privalomas augintinių ženklinimas užtikrina, kad žalą padariusių gyvūnų savininkai negalėtų atsiriboti nuo atsakomybės už savo augintinio laikymą. Ženklinimas užtikrins ir geresnę gyvūnų gerovės apsaugą, nes bus galima lengvai identifikuoti savininką, netinkamai besirūpinantį savo gyvūnu.
Kuo skiriasi ženklinimas ir registravimas? Ženklinimas – tai veterinarinė procedūra, kurios metu gyvūnui po oda ties ketera yra įterpiama mikroschema. Registravimas – tai administracinė procedūra, kurios metu gyvūno mikroschemos unikalus numeris, kartu su savininko kontaktine informacija įrašomas į valstybinį Gyvūnų augintinių registrą. Būtina įsidėmėti, kad jeigu augintinis pabėgs ar bus pavogtas, jį suradus bus galima greitai nustatyti jo savininką ir sugrąžinti jį namo tik tuo atveju, kai jis bus ne tik paženklintas mikroschema, bet ir užregistruotas registre.
Kokiu būdu augintinius galima suženklinti? Teisę ženklinti šunis, kates ir šeškus Lietuvoje turi tik galiojančią veterinarinės praktikos licenciją turintys veterinarijos gydytojai. Augintinio laikytojas, norintis paženklinti savo gyvūną, turi kreiptis į veterinarijos gydytoją ar veterinarijos kliniką, kurioje jam už atitinkamos klinikos pačių nustatytą kainą bus atlikta tokia paslauga. Šunys, katės ir šeškai yra ženklinami mikroschema, kuri nėra kenksminga augintiniui. Mikroschema yra mažas, ryžio grūdo dydžio elementas, kuriame užkoduotas unikalus numeris, nuskaitomas elektroniniu skaitytuvu. Kadangi mikroschema yra labai maža, po gyvūno oda ji įleidžiama specialia injekcine adata ir įtvirtinama. Įterpus mikroschemą, gyvūnas jos visiškai nejaučia. Viską atlieka veterinarijos gydytojas, pati procedūra užtrunka tik keletą minučių ir yra nė kiek neskausmingesnė už paprastą vakcinaciją ir yra nepavojinga augintiniui. Gyvūnui įterpus mikroschemą, jį visą gyvenimą galima atpažinti pagal unikalų identifikacinį numerį. Pridėjus skaitytuvą prie gyvūno jis siunčia žemo dažnio bangas į mikroschemą, leidžiančias perskaityti jos unikalų numerį. Tokius skaitytuvus turi daugelis veterinarijos gydyklų ir gyvūnų prieglaudų. Prieglaudose skaitytuvai naudojami tikrinant, ar gatvėje rasti gyvūnai yra ženklinti. Norint paženklinti gyvūną augintinį rekomenduojama su veterinarijos gydytoju iš anksto sutarti dėl atvykimo laiko.
Kodėl turėčiau ženklinti ir registruoti savo katę, kurie niekada neišeina iš namų arba šunį, kuris niekada nėra paleidžiamas? Nepaisant to, kad nemažai žmonių teigia, jog jų augintiniai niekada neišeina iš namų ar nepabėga, praktinė situacija šalies prieglaudose, karantinavimo tarnybose, gausa skelbimų socialiniuose tinkluose apie dingusius augintinius rodo akivaizdžius priešingus faktus. Statistiškai šiuo metu Lietuvoje benamių gyvūnų problemą sudaro lygiai tiek katės, tiek šunys. Prieglaudose, vis dar retai, bet jau ima rastis ir šeškų. Visi, į nevyriausybinių organizacijų prieglaudas ir savivaldybių karantinavimo tarnybas, patekę gyvūnai yra turėję savininkus. Neįmanoma nustatyti kiek procentų gyvūnų yra netyčia pabėgę pro neapdairiai paliktas praviras buto duris, langus, balkoną, paleidus laisvai pabėgioti ir pan., o kiek jų yra paleidžiama į gatvę tikslingai. Bet kuriuo atveju, gatvėje atsidūręs, be priežiūros paliktas gyvūnas yra nesaugus. Papuolus tokiam gyvūnui į prieglaudą, jis patiria didelį stresą, gali užsikrėsti įvairiomis užkrečiamosiomis ligomis nuo kitų gyvūnų, susirgti, nugaišti. Paėmus neženklintą gyvūną į prieglaudą neįmanoma nustatyti ar jis turėjo savininką, todėl nėra galimybės sužinoti ar gyvūnas buvo skiepytas nuo užkrečiamųjų ligų, pasiutligės, kaip gyvūnas buvo šeriamas, ar neturi ūmių, lėtinių, nepagydomų susirgimų, alergijos, dėl ko jis turi būti šeriamas specializuotu pašaru ar taikomas atitinkamas veterinarinis gydymas. Dėl to gali ženkliai pablogėti gyvūno sveikata. Suėjus 14 dienų terminui gyvūnas teisėtai gali būti perduotas kitam savininkui arba nugaišinamas, nes į jo vietą reikės priimti kitą benamį gyvūną. Atsižvelgiant į tai yra būtina užtikrinti augintinių identifikavimą mikroschema ir registraciją registre, kad gyvūnui būtų suteiktos visos įmanomos galimybės kuo greičiau ir saugiau grįžti atgal į namus. Manome, kad kiekvienas savininkas turėtų svarstyti ne klausimą „kodėl turėčiau ženklinti savo augintinį, kuris niekada nepabėgs“, o klausimą „ką aš galiu padaryti, kad užtikrinčiau maksimaliausią augintinio apsaugą, jei jis netikėtai pabėgtų“.
Ar paženklinęs savo augintinį, kurio skiepas nuo pasiutligės vis dar galioja, privalau jį vakcinuoti dar kartą? Ženklinant mikroschema augintinį, kurio skiepo nuo pasiutligės galiojimo terminas dar nepasibaigęs, naujai paskiepyti neprivaloma, išskyrus atvejus, jei planuojate keliauti su augintiniu už Lietuvos teritorijos ribų. Paženklintą augintinį, kurio skiepo nuo pasiutligės galiojimo terminas dar nepasibaigęs, pakartotinai skiepyti reikia tik baigiantis galiojančio skiepo datai.
Kokiu būdu galima augintinį užregistruoti Gyvūnų augintinių registre? Yra dvi galimybės paženklintą augintinį užregistruoti valstybiniame Gyvūnų augintinių registre:
Jei paženklinę savo augintinį pas tam tikrą veterinarijos gydytoją nenorite papildomai mokėti už augintinio registraciją į Gyvūnų augintinių registrą, jūs galite pagal savo gyvenamąją vietą kreiptis į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinį padalinį, kur, pateikus reikiamus dokumentus, jūsų augintinį užregistruos nemokamai. Tokiu atveju jums reikės pateikti prašymo dėl augintinio suženklinimo kopiją, kurią jums išduos augintinį paženklinęs veterinarijos gydytojas bei savo asmens dokumentą. Augintinio kartu imti nereikia.
Ką daryti jei mano augintinis jau buvo suženklintas ir užregistruotas privačioje duomenų bazėje iki 2016 m. sausio 1 d.? Iki 2016-01-01 Lietuvoje veikė dvi privačios suženklintų augintinių registracijos duomenų bazės www.regivet.lt ir www.registracija.lt, kuriose augintinių registracija ir duomenų keitimo paslauga buvo mokama. Nuo 2016 m. sausio 1 d. visi augintiniai privalo būti registruoti valstybiniame Gyvūnų augintinių registre www.vic.lt, į kuri registracija yra visiškai nemokama. Jei jūsų augintinis jau buvo paženklintas ir registruotas viename iš privačių registrų, turite jį perregistruoti į valstybinį Gyvūnų augintinių registrą. Yra dvi galimybės paženklintą augintinį perregistruoti į valstybinį Gyvūnų augintinių registrą:
Jei esate tam tikro veterinarijos gydytojo ar veterinarijos klinikos klientasgalite kreiptis į juos prašydami perregistruoti jūsų augintinį į Gyvūnų augintinių registrą. Veterinarijos gydytojui prisijungimas ir duomenų pateikimas į valstybinį registrą yra visiškai nemokamas. Tačiau ši paslauga gali būti mokama dėl paties gydytojo nusistatyto įkainio už laiką, kurį jis skirtų duomenų apie jūsų augintinį suvedimui į registrą. Garantuotą nemokamą paslaugą jūs galite gauti jei pagal savo gyvenamąją vietą kreipsitės į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) teritorinį padalinį, kur, pateikus reikiamus dokumentus, jūsų augintinį tarnybos specialistai perregistruos nemokamai. Tokiu atveju atvykus į VMVT padalinį jums reikės užpildyti prašymą dėl augintinio įregistravimo registre, pateikti iš ankščiau turimą augintinio ženklinimo pažymą arba augintinio pasą, kuriame būtų nurodytas jūsų augintinio mikroschemos numeris, bei savo asmens dokumentą. Tokiu atveju augintinio kartu imti nereikia. Jei jokių dokumentų, įrodančių, kad jūsų augintinis buvo ženklintas, neturite, tokiu atveju į tarnybą turite vykti kartu su augintiniu (kad inspektorius galėtų nuskaityti jo mikroschemą įsitikinant, kad augintinis yra paženklintas) ir pateikti savo asmens dokumentą.
Kodėl negalima perkelti mano duomenų iš privataus registro į valstybinį? Registruojant augintinį privačiuose registruose duomenų klasifikavimas buvo visiškai skirtingas nei dabartiniame valstybiniame registre naudojamas klasifikavimas. Nebuvo renkami tokie svarbūs duomenys kaip gyvūno savininko asmens kodas, kuris yra būtinas, kad ateityje pats savininkas elektroninės bankininkystės ar elektroninių valdžios vartų pagalba galėtų jungtis prie valstybinio registro ir keisti duomenis, jei pasikeistų jo gyvenamoji vieta, augintinis būtų perduotas kitam savininkui ar nugaištų.
Iki kada turiu suženklinti ar perregistruoti savo augintinį? Iki 2015 m. gruodžio 31 d. paženklinti mikroschema šunys, katės ir šeškai, turi būti įregistruojami Gyvūnų augintinių registre per 15 mėnesių laikotarpį - iki 2017 m. balandžio 1 d. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. gimę šunys, katės ir šeškai, kurie nėra paženklinti mikroschema, ženklinami ir įregistruojami Gyvūnų augintinių registre per 15 mėnesių laikotarpį – iki 2017 m. balandžio 1 d., bet ne vėliau kaip iki šuns, katės ar šeško perdavimo kitam savininkui ar laikytojui. Nuo 2016 m. sausio 1 d., gimę šunys, katės ir šeškai, turi būti paženklinami Šunys, katės ir šeškai, atvežti į Lietuvos Respubliką iš Europos Sąjungos ir trečiųjų valstybių, turi būti įregistruoti Gyvūnų augintinių registre per 14 dienų nuo atvežimo.
Kiek kainuoja augintinio ženklinimas? Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai, atlikę rinkos tyrimą ir paslaugų įkainių skaičiavimus, rekomenduoja veterinarijos paslaugų teikėjams nustatant paslaugų įkainius, neviršyti 15 eurų kainos. Gyvūnų augintinių šeimininkams siūloma neskubėti ir prieš pasirenkant, palyginti bent kelių privačių veterinarijos gydytojų teikiamas ženklinimo ir registravimo paslaugas ir jų įkainius. Renkantis reikėtų pasiteirauti, ar į galutinę kainą įskaičiuotos visos paslaugos (ženklinimas ir įregistravimas Gyvūnų augintinių registre bei pačių mikroschemų kaina). VMVT paskaičiavimais, vieno gyvūno paženklinimas (įskaitant mikroschemos kainą) ir įregistravimas Gyvūnų augintinių registre preliminariai kainuoja apie 10 eurų. Didesnė kaina už gyvūnų augintinių ženklinimą ir registravimą gali būti siejama tik su papildomomis paslaugomis, pavyzdžiui, – kai veterinarijos gydytojas atvyksta individualiai paženklinti gyvūną jo laikymo vietoje, suteikia paslaugas pasibaigus darbo valandoms, ar suteikiant dar ir kitas, papildomas veterinarijos paslaugas. Be to, galutinė kaina galėtų būti mažesnė, kai vienu metu ženklinami ar registruojami keli to paties asmens augintiniai, nes užpildžius prašymą dėl pirmojo gyvūno, kitiems naudojamas tas pats prašymo šablonas, keičiasi tik nedidelė duomenų dalis. Per artimiausią mėnesį pradės veikti internetinė svetainė www.paženklinkaugintini.lt. Joje bus galimybė pagal augintinio laikytojo gyvenamąją vietą rasti informaciją, kur jis galėtų suženklinti augintinį arba koks yra artimiausias veterinarijos gydytojas, kuris galėtų atvykti tai atlikti. Tai pat veiks telefonas, kuriuo vyresnio amžiaus gyventojai galės gauti visapusišką informaciją apie atliekamų paslaugų vietas, kainą, bei kitą pagalbą. Šioje svetainėje bus skelbiami veterinarijos gydytojai iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų, sutinkantys taikyti ne didesnę nei 15 EUR paslaugos kainą už šių procedūrų kompleksą: augintinio ženklinimą, duomenų suvedimą į registrą ir skiepą nuo pasiutligės (kurio galiojimas būtų 3 metai). Taikant tokios kainos principą asmenims, laikantiems vieną augintinį, per 15 mėn. laikotarpį augintinio ženklinimui/vakcinacijai reiktų atidėti 1 EUR (laikantiems du augintinius - 2 EUR) savo mėnesinių pajamų. Likę augintiniai – 3, 4, 5 ar daugiau bus suženklinti nemokamai.
Kur kreiptis jei laikau daugiau nei du augintinius? Atsiradus internetinei svetainei www.paženklinkaugintini.lt joje bus anketa, per kurią asmuo, laikantis daugiau nei du augintinius, galės registruotis nemokamam kitų laikomų augintinių ženklinimui. Šio nemokamo ženklinimo išlaidos bus padengtos iš organizacijai aukojamos žmonių paramos. Ar dėl privalomo ženklinimo nepablogės gyvūnų gerovės situacija šalyje? Gyvūno augintinio įsigijimas yra ne tik malonumas, bet ir pareiga, daranti įtaką tiek gyvūnui, tiek ir visuomenei. Ši pareiga yra per daug svarbi, kad į ją būtų galima nekreipti dėmesio, nes kalbame apie gyvą padarą – gyvūną, kuris geba jausti skausmą, alkį, kančią. Kasmet Lietuvoje į gyvūnų globos organizacijas ir savivaldybių gyvūnų karantinavimo tarnybas patenka tūkstančiai gyvūnų augintinių. Tik vos keli iš priimtų gyvūnų būna paženklinti mikrochema ir grąžinti savininkui. Gyvūnų prieglaudos ir karantinavimo tarnybos yra perpildytos bešeimininkiais tapusiais augintiniais. Jiems kasdien reikia priimti vis naujus gyvūnus, o tam būtina atlaisvinti kuo daugiau narvų. Todėl pasimetusio gyvūno savininkui lieka labai maža tikimybė susigrąžinti augintinį. Praėjus įstatyminiam 14 dienų rasto gyvūno laikymo laikotarpiui, gyvūnas pagal galiojančius įstatymus gali būti numarintas, nes į jo vietą karantinavimo tarnybai reikės priimti kitą valkataujantį gyvūną. Augintinio apsauga yra viena iš svarbiausių atsakingo savininko užduočių. Atsakingas įsigijimas, augintinio atsekamumas per identifikavimą ir registravimą, humaniškas auklėjimas, dresūra, dauginimosi kontrolė, prevencinė veterinarinė priežiūra, žinių apie augintinio rūšį įgijimas ir žinojimas yra pagrindiniai komponentai, būdingi atsakingam savininkui. Reikalavimas ženklinti augintinius ims mažinti šiuo metu visuomenėje egzistuojančias benamių gyvūnų problemas, sumažins nevyriausybinėse prieglaudose ir savivaldybių karantinavimo tarnybose globojamų gyvūnų skaičių, valstybės patiriamas išlaidas dėl benamių gyvūnų gaudymo ir sustabdys nekaltų, benamiais tapusių gyvūnų naikinimą. Ilgalaikis šios nuostatos tikslas – kad būtų stabilizuota benamių gyvūnų situacija, kuri pasiektų tokį lygį, kad siekiant kontroliuoti jų skaičių nereikėtų gyvūnų masiškai eutanazuoti tik dėl tos priežasties, kad jų yra per daug, o gyvūnų globos namai turėtų pakankamai vietos laikinai benamių gyvūnų globai tinkamomis sąlygomis tol, kol benamiui gyvūnui bus surasti nauji šeimininkai. Europoje veikiantys ES nevyriausybines gyvūnų apsaugos organizacijas vienijantys aljansai „Eurogroup for Animals“ (vienijantis 27 NVO) ir „EU Dogs & Cats alliance“ (vienijantis 54 NVO) ragina valstybes nares priimti privalomą augintinių ženklinimą ir registraciją. Šiuo metu privalomas augintinių ženklinimas ir registracija galioja Švedijoje, Estijoje, Danijoje, Olandijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Austrijoje, Kroatijoje, Graikijoje, Italijoje ir Portugalijoje. Nuo 2016 m. privalomą augintinių ženklinimą įsiveda ir Latvija, Anglija, Airija, Velsas bei Škotija. Lietuvoje privalomo ženklinimo įvedimą palaiko Lietuvoje veikiančios nevyriausybinės gyvūnų globos organizacijos: Všį Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija, VšĮ „Dogspotas“, VšĮ Gyvūnų gerovės tarnyba „Pifas“, VšĮ „Rainiukas“, VšĮ „Beglobis“, VšĮ „Tautmilės globa“, VšĮ „Šiaulių letenėlė“, VšĮ „Lesė“, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, VšĮ „Penkta koja“, VšĮ „Šlapia nosytė“, VšĮ „Katino svajonė“, VšĮ „Būk mano draugas“, VšĮ „Gyvūnų globos namai 5 pėdutės“, VšĮ „Gyvūnų namai“, VšĮ „SOS gyvūnai“, Lietuvos kinologų draugija |
Laukia šeimininkų
|
LT
EN
