Oja - labai graži ir labai serganti.

Jūs norite, kad aš papasakočiau Jums apie save? Kaip aš gyvenau, kol nepakliuvau pas Jus? Gerai, tik daug nemurksiu - labai dar spaudžia kosulys krūtinę, net įkvėpti sunku..

Mes buvom du, broliukas ir sesytė. Mūsų likimas toks pats kaip daugelių tų, kurie pateko į "PIFĄ". Gimėme mes lauke, ten kur šalta, nesaugu. Negana to mūsų mamytė dingo ir mes likome kabintis į gyvenimą patys, bet nepajėgėm... Sušalom ir susirgom, o maisto taip pat nerasdavome... Dabar aš jau viena, paprasta maža kačiukė, o broliukas ten, aukštai aukštai, tarp debesėlių, žiūri į mane it linki man sekmės. O man dabar taip sunkų vienai..

Aš labai stipriai peršalusi, sveikti trugdo labai mažas svoris. Varganai atrodau ir dėl savo nešvaraus kailiuko, prisipažinsiu dar neužtenka jėgų jo nusiprausti. Nors mano amžius apie penki mėnesiai atrodau vos trejeto.. Šiuo metu esu veterinarijos gydytojų priežiūroje ir labai sunkiai kabinuosi į gyvenimą. Bet gydytojai ir savanoriai šaunuoliai, jie nepasiduoda, jie tiki, kad aš pasveiksiu. Man peršviesti plaučiai, padaryti kraujo tyrimai, statomos lašinės ir leidžiami vaistukai, ech, kiek dar adatų turėsiu atkentėti..

Aš suprantu, kad Jūs dažnai skaitote panašias istorijas su prašymais padėti mums, keturkojams, pasveikti. Tačiau Jūsų nors ir mažutė auka - man tai galimybė išvysti kitokį gyvenimą. Prašau, nelikite abejingi mano prašymui...

O gal Jūs galite man suteikti, nors ir laikinai, šiltą kampelį savo namuose? Aš labai meili, gera ir rami katytė, nekelsiu Jums didelių rūpesčių ir tikrai Jums atsidėkosiu savo švelnumu, murkimu ir draugija. Manau Jūs patys suprantate, kad daug lengviau sveikti namuose, namuose ir sienos gydo.